Dostojevskio “Nusikaltimas ir bausmė” 2007m. ekranizacija [58/60]

Sumaniau rašyt nuomonę apie matytus filmus. Aš, žinoma, ne kritikė, beeeet… 1. Detalumas pagal knygą (jei tokią būsiu skaičius). 2. Bendra siužeto linija (Jei ne pagal knygą ar sth). 3. Meniškumas ir tiesiog vaizdo įvertinimas. 4. Sukurti charakteriai. 5. Įdomumas, patrauklumas, įtampa žiūrint 6. Aktorių vaidyba. Balus sumuosiu …………………………………………………………………………………………………………………………………………………………. Ir pirmasis filmas, kurį žiūriu šiuo [...]

Skaityti visą straipsnį »

Beprotnamis.

Jaučiu šiurpią pagarbą išėjusiems iš proto. Jie, rodos, aukštesni už mus dvasiškai ir jų esybė nesuvokiama primityviu mūsų mąstymu. Esu buvus beprotnamy, keletas giminių ten pabuvojo. Štai vienas, per Vėlines nuo vėžio miręs tolimas tolimas išprotėjęs giminė susirado psichiatrinėj savo… labai trumpo gyvenimo draugę. Buvo keistai graudu matyti kaip jis ją vadina pupa, o ji [...]

Skaityti visą straipsnį »

Beprotiškai fantastiška.

Na, dienos pradžia gal ir neypatinga, bet džiugino vien tai kad nereikėjo eit į pirmą pamoką. Mokykloj nupirkau 2 lazdelių pakelius – skolą E. Mokykloj nothing as usual, tik per rusų mokytoja kažko labai pristojus buvo – Rita, skaityk, Rita, prie lentos Susitariau susitikt su G. vakarop, bet per rusų gavau žinutę nuo I., kvieeečiančią [...]

Skaityti visą straipsnį »

Savo gyvenimo meilužė.

Hm, šiandien man niekaip iš galvos neiškrenta mūsų soc. darbuotojos – choreografijos mokytojos pasakyta mintis. Man likus – eilinį kartą – be poros, ji pasakė: “tu ir gyvenime esi pleistras žaizdoms?” Šyptelėjus paneigiau. “Gerai tada.” O dabar, taip pat besišypsodama, nedrįstu paneigti. Taip, esu. Tada – negerai? Trupinėlį. Nors kitokio gyvenimo ir nenoriu. My f**kin’ [...]

Skaityti visą straipsnį »

Švelnus… (aah) pūke… (aah)…li, ar žinai… (uuuuuu)

Neišmokau nekęsti, nes išmokau pamilti. Ir man to gana. Išmokau žudyti – tik mintis. Svajonės neliečiamybėj. Neišmokau tylėti – nes noriu rašyti. Kalbėti. Rėkti. Dainuoti. Gyventi. Neišmokau melo pamokos – išmokau tikėti. Išmokau atleisti. Neišmokau pamiršti. Neišmokau tyliai išeiti, norėdama. Išmokau pasiilgti. Be vargo. Paprastai. Dar esant šalia. Neišmokau slėpti ašarų. Nepavyko. Išmokau šokti. Širdimi. [...]

Skaityti visą straipsnį »

Arbatos, daug arbatos.

Taaaip. Tempiu laiką, nenorėdama gert eilinio šlykštoko vitamininio birzgalo. Šiandien pasiekiau bene rekordą arbatos gėrime, jau išgėriau 12 puodelių – ir tai dar ne pabaiga Netroškina, neįtarinėkit, kad vakar smagiai leidau laiką, automatiškai kažkaip noris ko nors šilto ir skanaus Truputį susigadinus šiandien nuotaiką į sausainį, kurį kramsnojau prie arbatos, įsibedžiau tortinę žvakutę, uždegiau ją, [...]

Skaityti visą straipsnį »

Indai, lietuviai, prūsai, actekai…

Žiūriu naujausią savo pamėgto rusų humoristo, Michailo Zadornovo, koncertą. Ir, jį žiūrint, man labai dažnai šauna mintis – tai kokios gi tautybės kraujas many dominuoja? Tėtis – grynas rusas, giminėj nėra nei vieno lietuvio, motina – gryna lietuvė. Visuomet sakydavau esanti lietuvė, labai menkindavau savo “kitą medalio pusę”, pykdavau, kai mane pavadindavo ruse. Ir dabar [...]

Skaityti visą straipsnį »

Dar vienas pirmadienis…

Grįžau namo iš choro. Jaučiuosi ganėtinai sick and tired, per didelis krūvis atiteko šiandienai, regis. Viskas pakankamai blogai šiandien, kad galėčiau kažką protingo ir rimto parašyt, dabar norisi padaryti taip, kad nereikėtų apie nieką galvot. Deja deja, impossible. Galvoj sukasi draugai, mokykla, vėl draugai, choras,… A… Spausdint tingis, viršūnė   Jaučiuosi kaip iš vienos ligonės, [...]

Skaityti visą straipsnį »

Maironis?..

Dievaž, seniai taip blogai nesijaučiau. Kai visą krato nervinis šaltas drebulys ir mintys toli gražu neapsistoja ties Maironiu. Pacituosiu keletą savo minčių, rašytų, na, ne taip jau seniai – rugpjūčio 25. ” Noriu rašyt, galvoj – tuštuma. Dievaži, kaip keistai jaučiuos. Nesuprantu. Pavargau. Tikriausiai nuo savęs. “ “Aš viena. Visiškai. Šie metai man tai įrodė [...]

Skaityti visą straipsnį »

Dimetilaminoetanolbitartratas. Tfu.

Miego trūkumas ima erzinti. Nuolatinis menkas svaigulys kartais priverčia šmėkštelėti mintį, kad ne pati valdau savo kūną. Laimė, šiandien nedaug namų darbų, bus proga atsigulti tikrai anksti. Vakar pradėjom rokoperos “Eglė” įrašus. Gražus kūrinys turėtų gautis galutiniame rezultate. Pats įrašinėjimo procesas smagus, kai tenka suktis iš padėties, nes užsidėjus ausines (klausant ritmo “tik tik tik [...]

Skaityti visą straipsnį »