Savo gyvenimo meilužė.

Hm, šiandien man niekaip iš galvos neiškrenta mūsų soc. darbuotojos – choreografijos mokytojos pasakyta mintis. Man likus – eilinį kartą – be poros, ji pasakė: “tu ir gyvenime esi pleistras žaizdoms?” Šyptelėjus paneigiau. “Gerai tada.” O dabar, taip pat besišypsodama, nedrįstu paneigti. Taip, esu. Tada – negerai? Trupinėlį. Nors kitokio gyvenimo ir nenoriu. My f**kin’ [...]

Skaityti visą straipsnį »

Švelnus… (aah) pūke… (aah)…li, ar žinai… (uuuuuu)

Neišmokau nekęsti, nes išmokau pamilti. Ir man to gana. Išmokau žudyti – tik mintis. Svajonės neliečiamybėj. Neišmokau tylėti – nes noriu rašyti. Kalbėti. Rėkti. Dainuoti. Gyventi. Neišmokau melo pamokos – išmokau tikėti. Išmokau atleisti. Neišmokau pamiršti. Neišmokau tyliai išeiti, norėdama. Išmokau pasiilgti. Be vargo. Paprastai. Dar esant šalia. Neišmokau slėpti ašarų. Nepavyko. Išmokau šokti. Širdimi. [...]

Skaityti visą straipsnį »

Indai, lietuviai, prūsai, actekai…

Žiūriu naujausią savo pamėgto rusų humoristo, Michailo Zadornovo, koncertą. Ir, jį žiūrint, man labai dažnai šauna mintis – tai kokios gi tautybės kraujas many dominuoja? Tėtis – grynas rusas, giminėj nėra nei vieno lietuvio, motina – gryna lietuvė. Visuomet sakydavau esanti lietuvė, labai menkindavau savo “kitą medalio pusę”, pykdavau, kai mane pavadindavo ruse. Ir dabar [...]

Skaityti visą straipsnį »

Artėja abstinentų (arba beveik) puota! :D

Taigi taigi, ryt – didžiai laukiama šventė – Naujieji artėja nuostabu. Tieeeesioooog laaaaukiu nesulaaaaukiu Šiaip esu pakviesta į nuostabų būrį, kuriame, esu tikra, nebus nei pjankių, nei rūkymo, nei kokių nors kitų “visuomenei būdingų negerovių”. Taigi štaigi, naujieji bus blaivūs. (Čia ne be ironijos, reik pastebėt ) Šiuo metu didelio (o jei tiksliau, jokio) noro [...]

Skaityti visą straipsnį »

Pirmi žingsniai link… huh?

Taigi naujas blogas. Dar vienas adresėlis užrašų knygelėj. Oh, well, vis šis tas geriau, nei ruošti n.d. Pabaigsiu kitą dieną. Juk reikia išmokti trečiajį Niutono dėsnį…

Skaityti visą straipsnį »